Edvardas Radzevičius. Tvaraus viešojo transporto ateitis – savivaldybių rankose?

Vasarą Lietuvoje startavo nauja 66 mln. EUR dydžio Susisiekimo ministerijos netaršaus transporto paramos programa, kuri taps svarbia priemone iki 2026 m. elektrifikuojant miestų viešąjį transportą. Kad ši programa būtų sėkminga, būtinas atviras 3 pagrindinių sistemos dalyvių – savivaldų, pervežimo kompanijų ir transporto gamintojų – bendradarbiavimas. Ar jis bus sėkmingas? Labiausiai priklauso nuo savivaldybių pasirengimo.

Naudojant 66 mln. EUR ES investicijų, iki 2026 m. elektriniais ir vandeniliniais autobusais pasipildys 42 mažosios savivaldybės. Finansavimas bus skirtas iš 2021–2027 m. laikotarpio ES investicijų programos lėšų darnaus judumo planų įgyvendinimui. Dalis savivaldybių šiuos planus turi tikrai neblogus, kitos – dar tik ruošiasi turėti. 

Konkrečius sprendimus dėl žaliojo viešojo transporto įsigijimo priims savivaldybių tarybos. Tai reiškia – jau artimiausiu metu savivaldybėms nusimato didelis naujas darbas išanalizuoti, suprasti ir sėkmingai pasirinkti geriausiai jų specifinius poreikius atitinkančius elektrinio ar kito tvaraus transporto sprendimus.

Miesto pravažumas, gatvių infrastruktūra, elektros tinklų infrastruktūros išvystymas, gyventojų skaičius ir tankis, kiti jų specifiniai poreikiai – tik keli faktoriai, į kuriuos savivaldybės turės atkreipti dėmesį renkantis skirtingų tipų tvarų transportą. 

Šis darbas – ne iš lengvųjų. Tvaraus transporto rinka Europoje yra aktyvioje formavimosi stadijoje, tad ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų Europos miestai renkasi iš gausybės transporto sprendimų ir paslaugų naujovių, nemaža dalis kurių savivaldybėms yra dar nežinomos. 

Šiandien tik formuojamos gerosios praktikos, kaip planuoti, biudžetuoti, integruoti ir valdyti elektrinio transporto sistemas. Visoje Europoje jau suprantama, kad būtinas glaudus visų trijų šio žaidimo dalyvių bendradarbiavimas. 

Būdami mažųjų elektrinių autobusų gamintoju, kasdien sulaukiame vis daugiau užklausų iš įvairiausių Europos miestų – Vokietijos, Norvegijos, Italijos, Prancūzijos ir t.t. Džiugina, kad palaipsniui auga ir Lietuvos savivaldybių domėjimasis Lietuvoje gaminamo tvaraus transporto sprendimais. 

Kuo anksčiau pradedami vertinti rinkoje esantys pasirinkimai, tuo naudingiau visiems. Siekdami padėti savivaldybėms, kurios iš esmės formuoja paklausą šioje rinkoje, įvairiais būdais stengiamės patarti, paaiškinti ir orientuoti, kokį sprendimą geriausiai rinktis pereinant prie elektrinio viešojo transporto. 

Situacija Europoje sparčiai keičiasi 

Viešojo transporto elektrifikacija Europoje vyksta kur kas greičiau, nei lengvųjų automobilių segmente. Absoliučiais lyderiais šiandien laikomi Nyderlandai, kur elektriniai autobusai sudaro jau 27% viso viešojo transporto. 

Nyderlandų tarptautinės bankininkystės korporacijos „Rabobank“ tyrimo duomenimis, 2023 m. taps lūžio metais – šiemet bendri visų dydžių elektrinių autobusų pardavimai Europoje aplenks dyzelinių autobusų pardavimus. Pirmą kartą istorijoje.

ES nubrėžtas Žaliasis kursas reikalauja, kad jau 2030 m. Europos miestai būtų pilnai perėję prie elektrinio (ar kitų tipų tvaraus) transporto įsigijimų, tad šiems tikslams pasiekti laiko liko ne tiek ir daug. Europos savivaldybės aktyviai plėtoja ryšius su transporto kompanijomis ir gamintojais, siekdamos užtikrinti ilgalaikį, efektyvų bendradarbiavimą. Kitaip griežtų ES Žaliojo kurso reikalavimų valstybės neįgyvendins.

To paties tyrimo duomenimis, 2022 m. elektriniai autobusai ES rinkoje bendrai sudarė tik 20,8% visų naujų įsigijimų, liūto dalį šiuose pardavimuose sudarė miestų viešojo transporto autobusai. Šiandien Europos keliais bendrai važinėja 750 tūkst. autobusų, iš kurių miestų viešojo transporto autobusai sudaro 30% (214 tūkst. vnt.)

Dididžiųjų Europos miestų savivaldybės šiandien yra užėmusios žemą starto poziciją ir pasirengusios spurtuoti, skelbdamos elektrinio transporto įsigijimus; tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ar Lenkijoje, elektrinis transportas neviršija 5-7% viso viešojo transporto. Šios šalys sugers didžiausią naujų elektrinio transporto pardavimų dalį, formuodamos tolygiai augančią paklausą ir taip gana seklioje elektrinių autobusų gamybos rinkoje.

Vietos gamintojo privalumai

Lietuva išskirtinė šiuo požiūriu regione – mūsų šalyje susiformavo vertikaliai integruotas elektrinio transporto gamybos klasteris, kuriame veikia mažųjų elektrinių autobusų gamintojas ALTAS AUTO, didelių elektrinių autobusų vystytojas Klaipėdos „Dancer“, Kaune įsikūrusi el. pavarų ir baterijų gamykla „Elinta Motors“. Taip pat turime daug greitai augančių krovimo sprendimų kompanijų – „Elinta Charge“, „Ignitis On“, „Imbalance Grid“, „Teltonika Energy“ ir kt.

Sektorius subrandino aukšto rango inžinerijos specialistų bendruomenę, kurie sukaupė didelę patirtį ir ryšius globaliose rinkose. Tai yra labai svarbus mūsų išskirtinumas, nes elektrinių autobusų gamyba – sudėtingas, daug žinių ir inžinerinių gebėjimų reikalaujantis procesas.

Viešojo transporto kompanijų pageidavimai dažnai būna labai individualūs bei nestandartiniai, daug niuansų turintys projektai. Dažnai čia reikalaujama pateikti daug specialios elektroninės įrangos, kuri padeda integruoti autobusus į išmanaus šiuolaikiško miesto valdymo sistemas.

Būtent todėl savivaldybėms ir transporto kompanijoms yra patogiau rinktis tokį tiekėją, kuris gali išpildyti pačius įvairiausius specifinius poreikius. Su kuriuo gali pasitarti ir sulaukti greitos pagalbos.

Nauda miestams

Elektriniai autobusai naudingi ne tik jais važiuojantiems keleiviams. Švaresnė miestų aplinka, mažesnė miestų tarša triukšmu ir vibracijomis, taip pat galimybė gerokai sutaupyti degalams ir parko priežiūrai – tokius argumentus Vakarų Europos savivalybės jau seniai suprato ir jau raško savo apgalvotų sprendimų vaisius.

El. autobusai nekelia triukšmo – šios akivaizdžios naudos savivaldybės dažnai neįvertina. O Lietuvos miestai susiduria su vis augančia triukšmo tarša ir skiria vis didesnius biudžetus triukšmo mažinimo projektams. 

Elektrinių autobusų segmente itin sparčiai auga mažųjų autobusų populiarumas – tokios transporto priemonės patrauklios ne tik miestuose, bet ypač priemiesčiuose, privežamuose maršrutuose – ten, kur mažesnis žmonių srautas ir nereikia didelių autobusų. Arba atvirkščiai, senamiesčiuose, kur siauros gatvės ir dideliam transportui tiesiog sunku pravažiuoti.

Galiausiai – ne mažiau svarbi ilgalaikė finansinė nauda miestams. Mažesnės degalų sąnaudos, mažiau techninės priežiūros ir ilgesnė tvarių transporto priemonių tarnavimo trukmė mažina naštą savivaldybių biudžetams. Nors pradinės išlaidos į elektrinį transportą visada didesnės, ilgalaikiai sutaupymai su kaupu jas kompensuos.

Situacija Lietuvoje

Lietuvos Susisiekimo ministerijos vasarą paskelbta finansinė paskata netaršių viešojo transporto priemonių įsigijimui turėtų iki 2026 m. pavasario Lietuvos autobusų parką papildyti naujais 230 elektra arba vandeniliu varomais autobusais bei užtikrinti jų įkrovimui skirtos infrastruktūros įrengimą.

Lietuvoje šiuo metu registruota beveik 8 tūkst. M2 ir M3 klasės autobusų, iš kurių alternatyviais degalais varoma beveik 10 proc., t. y. 763 transporto priemonės. Tarp pastarųjų elektrinių autobusų ir troleibusų iš viso yra 476.

Nuo 2026 m. visi įsigyjami M2 ir M3 klasės autobusai privalės būti netaršūs. Keliamas tikslas, kad 2030 m. alternatyviaisiais degalais varomų autobusų kiekis Lietuvoje pasiektų 4000, t. y. aplinkai draugiškas būtų kas antras šalies gatvėmis riedantis autobusas.