Triukšmo nelaisvėje kasmet atsiduria vis daugiau vilniečių

Triukšmas – antra pagal dydį Europos miestų problema po oro taršos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, neigiamus ilgalaikius padidinto triukšmo padarinius jaučia 30 proc. ES gyventojų. Pagrindinis garsinės taršos šaltinis miestuose – automobiliai ir viešasis transportas. Vilniaus gyvenamosiose zonose padidintą triukšmą patiria 40% (232 tūkst.) gyventojų ir šis skaičius nuolat auga. Siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į didelę triukšmo problemą miestuose, Lietuvos elektrinių autobusų gamintojas ALTAS AUTO iniciavo projektą “Triukšmo nelaisvėje”.

Remiantis PSO rekomendacijomis, vidutinis kelių eismo triukšmo lygis mieste neturėtų viršyti 53 dBA, o naktimis turėtų būti dar mažesnis ir neviršyti 45 dB. Nustatyta, kad viršijus šį lygį nakties metu, triukšmas pradeda iš esmės trikdyti normalų žmogaus miegą.

Atlikti daugkartiniai natūriniai triukšmo matavimai judriausiose Vilniaus gatvėse, šalia kurių gyvena ir dirba vilniečiai, parodė, kad PSO rekomenduojamos triukšmo normos viršijamos 20 dBA ir daugiau.

Labiausiai sistemingą triukšmą kelia pasenę viešojo transporto autobusai, kurių triukšmo lygis net ir stovint stotelėse gali siekti 80 dBA ir daugiau.

Į padidinto (viršnorminio) kelių ir gatvių triukšmo zoną Vilniuje patenka 66 ugdymo įstaigos, 106 darželiai ir 21 sveikatos priežiūros įstaiga. Viršnorminis triukšmas šiuo atveju viršija 65 dBA.

2022 m. teisės aktų nustatyta tvarka, „Vilniaus planas“ atliko Vilniaus aglomeracijos strateginį triukšmo kartografavimą, kurio metu buvo nustatytas triukšmo poveikis pastatams ir juose gyvenantiems asmenims.

Bendras skaičius žmonių, gyvenančių Vilniaus aglomeracijoje, tokiuose būstuose, kuriuos nuolat veikia 55-60 dBA triukšmas – 120 tūkst., 60–65 dBA triukšmas – 70 tūkst., 65–70 dBA triukšmas – 24 tūkst., 70–75 dB triukšmas – 5,5 tūkst., o dar višijantis net 75 dB – 220. Bendras gyventojų skaičius, kurie nuolat veikiami itin aukšto kelių viršnorminio triukšmo – 29,7 tūkst.

Viršnorminis triukšmas šiuo atveju žymi viršutinę leistiną triukšmo ribą ir net 12 dBA viršija PSO rekomendacijas miestams.

Didžiausias teršėjas – pasenęs viešasis transportas

Aukšto intensyvumo gatvėse, tokiose, kaip Geležinio vilko ir Ukmergės g., automobiliai, autobusai ir sunkvežimiai kelia panašaus triukšmo lygį, nes judant 50 km/h ir didesniu greičiu, pagrindiniu triukšmo šaltiniu tampa padangų trintis į asfaltą.

Tuo tarpu važiuojant mažesniu greičiu miesto gatvėmis, didžiąją dalį triukšmo sukelia variklio darbas. Sunkiasvorės transporto priemonės, ypač didieji autobusai, mieste retai viršija 50 km/h. Ypač pasenę dyzeliniai varikliai, kurie vis dar dominuoja viešajame transporte, didžiausią triukšmą sukelia perjungiant žemiausias pavaras, tad jie miestų gatvėse yra pats didžiausias nuolatinio, sistemingo triukšmo šaltinis.

Siekiant mažinti triukšmą mieste, VIlniaus miesto savivaldybė planuoja iki 2028 m. Viešojo transporto techninės būklės gerinimo ir transporto parko atnaujinimo veiksmus, tarp kurių ir mažai triukšmingo elektrinio transporto įsigijimas.

Ateitis priklauso tyliam transportui

Europos miestų plėtros politika numato, kad siekiant vystytis tvariai, būtina išnaudoti ir gerinti jau esamą miestų infrastruktūrą. Lengviausia tai pasiekti didinant gyventojų tankumą ir diegiant tokius tvarumo sprendimus, kaip žaliųjų zonų plėtra bei gatvių pritaikymas netaršiam transportui.

Transportas su vidaus degimo varikliais yra viena didžiausių tokios darnios plėtros trukdžių, nes teršia ne tik orą, bet ir yra pagrindinis triukšmo šaltinis. 

Miestų planuotojai ir eismo inžinieriai dažnai siekia autobusų stoteles įrengti kuo arčiau keleivių ir jų gyvenamųjų zonų. Tylūs elektriniai autobusai yra pagrindinis sprendimo būdas, kuris suteiks savivaldybėms daugiau lankstumo tai daryti.

„Būdami elektrinių autobusų gamintoju gerai suprantame triukšmo problemą miestuose. Tik išbandęs elektra varomą transporto priemonę gali suprasti, kokius fundamentalius pokyčius šis transportas atneš į mūsų miestus. Elektrinis transportas gyvenamuose rajonuose, kur aktyviai važiuoja viešasis transportas, leidžia kelis kartus sumažinti triukšmo lygį.

Laimi ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės, kurioms atrišamos rankos steigti viešojo transporto stoteles arčiau gyvenamųjų namų, nes elektrinis transportas tiek greitėdamas, tiek lėtėdamas neskleidžia jokio triukšmo. 

Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, elektrinių autobusų įvedimas tankiai gyvenamose miestų zonose, taip pat senamiesčiuose, iš esmės gali pakeisti miestiečių gyvenimo kokybę“, – sako ALTAS AUTO vadovas Edvardas Radzevičius.

„Pagrindinis elektrinio autobuso privalumas yra triukšmo ir vibracijų nebuvimas. Tai daro didelę teigiamą įtaką tiek vairuotojui, tiek keleiviams. Vairuojant elektrinį autobusą pagrindinis skirtumas nuo vidaus degimo varikliu varomų autobusų yra tai, jog elektriniame transporte nėra pavarų. Dėl to nėra dyzeliniam transportui būdingo trūkčiojimo keičiant pavaras. 

Toks tolygus važiavimas tiek greitėjant, tiek lėtėjant sukuria visai kitą kelionės komforto lygį keleiviams, o aplinkiniai nepatiria jokio triukšmo, susijusio su variklio darbu“, – teigia įmonės KAUTRA Vilniaus filiavo vadovas Karolis Kairaitis.

Triukšmingiausios Vilniaus gatvės

Matuojant triukšmo perviršį Vilniaus gatvėse išskiriamos trys grupės, kuriose gatvės grupuojamos pagal aukščiausio, vidutinio ir žemesnio lygio taršą. Skirtingose tos pačios gatvės vietose gyventojai patiria skirtingo lygio triukšmo taršą, todėl dalis gatvių kartojasi. 

Vertinant ne pagal garso lygį, o pagal bendrai paveiktą auditoriją, dominuoja miegamųjų rajonų – Lazdynų, Žirmūnų ir Karoliniškių – gatvės, kuriose gyvena daugiausiai vilniečių. Vertinant pagal didžiausią triukšmo lygį, išsiskiria Laisvės pr., Kalvarijų ir Pylimo g., Savanorių pr.  

Aukščiausio lygio triukšmo tarša

Remiantis „Vilniaus plano“ strateginiais triukšmo modeliavimais ir pagal juos parengtais triukšmo žemėlapiais, išskiriamos šios „pavojingiausios“ miesto gatvės, kuriose triukšmo lygis nuo autotransporto viršija daugiau nei 10 dBA (Ldvn ≥10 dBA): Laisvės pr., Kalvarijų g., Pylimo g., Savanorių pr., M. Daukšos g., Švitrigailos g., Sodų g., Apkasų g.. Šopeno g. ir Aušros vartų gatvė.

Laimei, kad šiose triukšmingiausiose gatvėse gyvena palyginti mažas bendras gyventojų skaičius – kasdien aukščiausio lygio transporto keliamą taršą šiose gatvėse išgyvena ne daugiau nei po 1000 gyventojų (kiekvienoje gatvėje).

Vidutinio lygio triukšmo tarša

Kur kas didesnis Vilniaus gyventojų skaičius kasdien patiria nuo nuo 5 iki 10 dBA (Ldvn < 10 dBA) triukšmo perviršį. Šiose gatvėse kasdien triukšme gyvena nuo 3,5 iki 1 tūkst. gyventojų (kiekvienoje gatvėje): Žirmūnų g., Antakalnio g., Sausio 13-osios g., Architektų g., Laisvės pr., S. Nėries g., Kalvarijų g., Apkasų g., Geležinio vilko g., Žemaitės g.

Žemesnio lygio triukšmo tarša

Švelniausią garso taršą (viršijančią leistinas normas iki 5 dBA) išgyvena didžiausia vilniečių grupė, skaičiuojama dešimtimis tūkstančių gyventojų. Daugiausiai vilniečių ją patiria šiose gatvėse: Architektų g., Žirmūnų g., L. Asanavičiūtės, Justiniškių g., Taikos g., Kalvarijų g., Tuskulėnų g., Savanorių pr., A.P. Kavoliuko g., Ukmergės g.

Siekiant geresnio vilniečių informuotumo triukšmo prevencijos srityje, matavimų duomenys skelbiami Vilniaus miesto interaktyvių žemėlapių internetinėje svetainėje https://maps.vilnius.lt/.

Triukšmas žudo

„Triukšmas dirgina centrinę nervų sistemą ir dėl nuolatinio jo poveikio ji išskiria padidintus streso hormonų kiekius“, – sako Barselonoje įsikūrusio Pasaulinio sveikatos instituto mokslininkas David Rojas. – „Nuolatinis triukšmas didina hipertenzijos riziką, kuri yra pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų – infarkto ir insulto priežastis.”

Nepaisant to, kad triukšmo tarša yra antra pagal svarbą problema miestuose, vyrauja tendencija nekreipti dėmesio į jį, nes žmonių smegenys tiesiog pripranta ir triukšmo nebepastebi. Tačiau tai nereiškia, kad triukšmas mūsų daugiau nebeveikia – net ir sąmoningai nesuvokiamas triukšmas toliau sistemingai dirgina nervinę sistemą su visais iš to sekančiais padariniais.

„Dėl nuolatinio triukšmo ir oro taršos miestuose mes prarandame ne tik gyvenimo kokybę, bet ir gyvenimo metus“, – priduria mokslininkas, pabrėždamas, kad efektyviausias būdas mažinti transporto keliamą triukšmą – patiems daugiau judėti pėsčiomis ar kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis.

PSO duomenimis, Europos miestuose kasdien nuo per didelio triukšmo kenčia 60 mln. gyventojų. Kas penktas nuo miestų triukšmo kenčiantis gyventojas patiria jo sukeltų miego sutrikimų – dažnai pabunda naktimis. 

Tuo tarpu suprastėjusi miego kokybė yra dar viena svarbi chroninių širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. PSO yra paskaičiavusi, kad Europos miestuose sumažinus triukšmą iki organizacijos rekomenduojamo lygio, kasmet būtų galima išvengti 3600 su širdies ligomis susijusių mirčių.

Remiantis „Vilniaus plano“ statistiniais duomenimis, nustatyta, kad didelį dirginimo poveikį nuolat patiria 34,6 tūkst. Vilniaus gyventojų, aukštą nuolatinį miego trikdymą patiria 7,3 tūkst. vilniečių.